Kai žaisdamas ruletę atspėji skaičių kartu su spalva, norisi gaivaus martinio ir patogiau įsitaisyti prie stalo, o ne keliauti namo saugiam gyvenimui. Taigi Tomas išėjo ieškoti jo jautrią sielą suprantančios merginos, bet aš likau žaisti vasaros ir meilės. Jūs gi žinote – ji buvo karšta kaip niekad. Vilniaus nuodėmių gatvės net gaudė nuo geidulingų šnabždesių ir ištvirkusių planų miestiečių lūpose – namo visi ėjo mažiausiai po du.
Taip ir aš, visai pamiršusi drovumą leidausi į malonumų kelionę, trokšdama nepaisyti taisyklių ir atsiduoti kiekvienai dėmesio vertai pagundai. Saikingai derinau romantiškos vilioklės ir šaltos moters įvaizdžius, į vieną sujungdama kojas atidengiančias sukneles, gomurį kutenančius šampano burbuliukus ir svarbiausią nakties uniformą – nėriniuotus apatinius, stipriai prigludusius prie mano kūno. Medžiojau. Atsakingai ieškodama sau lygiaverčio žaidėjo, bet bijojau, kad išties ieškau savo džentelmeno X.
Rugpjūčio 17 d.
Vilnius tuštėjo. Drėgni, apnuoginti kūnai ieškojo paguodos paplūdimiuose ir vėsiuose ežeruose, kur galėtų nuplauti nakties pagundų likučius. Rožinis dangus maišėsi su nuo žemės kylančiu karščiu, kai mes palikome nuodėmių miestą. Dainuodamos vasaros hitus važiavome link Molėtų, kur laukė vieno bičiulio gimtadienio vakarėlis. Karščio ir gaivaus oro stygiaus išvarginti kūnai su gaivių gėrimų taurėmis buvo visur – apsinuoginę ir rodos ištroškę to paties kaip ir aš. Suvilgius gomurį ir pasisveikinus su keletu pažįstamų žmonių ėmiau dairytis – jau beveik temo, visi kalbėjosi ir juokėsi, kiti prikąsdami apatinę lūpą pasidavė flirtui. Nuo ežero atskriejo vėsos gaiva, bet rūbai krito. Įkaitę nuo žvilgsnių ir netikėtų prisilietimų visi atsidavė vienos nakties netikėtumui.
Mano žvilgsnį patraukė vakaro alfa – paslaptingas ir energingas, visų dėmesį pasiglemžiantis jaunuolis. Jis laidė juokelius, aplink save rinkdamas vis didesnę auditoriją. Prikaustė ir mane, negalėjau atitraukti akių nuo per plačiai prasektus marškinius pulsuojančio jo tvirto kūno. Apsikeitėme žvilgsniais.
– Labas!, – sušuko priėjęs.
– Labas, – atsakiau ir pakėliau akis.
– Aš Benas, o tu?
– Austėja.
– Nori į šokių aikštelę, Austėja?, – keldamas mane nuo kėdės ir lėtai iš rankų ištraukdamas gėrimą paklausė jis.
Nespėjau suprasti kas vyksta.
– Jokių pokalbių? – tyliai paklausiau.
Mūsų kūnai judėjo visai šalimais. Savo rankomis atsargiai Benas lietė mano liemenį, klubus. Kalbėjo kažkokius bereikšmius dalykus man į ausį, bet labiau jaudino lūpų artumas nei tai, ką jis nori pasakyti. Susiliejom su minia, kūnai judėjo vedami muzikos, visai neklausydami minčių – atsidavėm geidulingam ritmui. Jaučiausi Purvinų šokių filmo heroje. Jaučiausi laisvai ir galingai. Sukdama klubus, vis dažniau paliesdavau Beno kūną, kol netikėtai jo rankos pagavo mane, o drėgnos lūpos, su milžiniška jėga įsisiurbė į manąsias. Kūnu perbėgo šiurpas. Perbėgo stiprios Beno rankos ir švelnios lūpos.
Tai buvo stebuklinga naktis, kurioje tilpo neįtikėtinas gamtos grožis, nuo karščio išmėtytos mintys ir naujas mano laimikis.
Pritrūkę jėgų šokėjai išsiskirstė, tačiau mes neketinome sustoti. Benas čiupo šampaną, mano ranką ir leidomės bėgti link ežero. Be žodžių, palikę viską gamtai ir nusimetę drabužius šokom nuo liepto. Vanduo gaivino, o šlapias Beno kūnas darėsi vis trokštamesnis. Jis lietė mano veidą, plaukus, po kiekvieno bučinio atitraukęs veidą, sukaustydavo savo giliu žvilgsniu.
Pasitikom rytą nubučiuotais kūnais ant rasa apgaubtos žolės. Aš buvau viršuje, norėjau užvaldyti jo kūną ir mintis, norėjau apsėsti jį. Mes kilom ir kritom. Aistros bedugnė pasiglemžė sveiką protą ir apakino malonumu. Deginančiu. Trynėsi oda, uodžiau jo gaivališką kvapą susimaišiusį su ryto rūku. Sekė mūšis po mūšio – visus norėjau nugalėti. Norėjau nugalėti Beną. Savo bučiniais. Krūtimis. Lietimu.
Saulė pakilo, o mūsų dejones nusinešė išsisklaidžiusi tamsa. Tai buvo stebuklinga naktis.
KOMENTARŲ NĖRA