Pavasaris atvėrė duris, kaip galantiškas džentelmenas nepastebimai įsėlino, sušildydamas mirtingus sušalusius kūnus, nurengdamas ir apnuogindamas sielas. Norom ar nenorom skandindamas gilioje krištolinėje geidulio taurėje. Švelnus, gaivus, kartu nuodėmingai ir apgaulingai kuklus, kaip vėsaus šampano gurkšnis ant šiltų lūpų palieka savo vizitinę kortelę – taip lauktą nuotykį aistringą. Sarkastiškai šypsosi, užvaldo mintis ir kūnus. Krentu be pasipriešinimo, atsiduodu jo gaivališkiems kerams ir pažadams. Pavasaris savo nerūpestingomis glamonėmis susuka galvą net ir meile netikintiems skeptikams. Nuginkluoja ir palieka mūsų kūnus nuogus.

Kovo 18 d.

Jaučiu, kad šis vakaras bus ypatingas. Oras įkaitęs ir persipildęs aštraus laukimo. Beveik vidurnaktis – magiškas laikas. Kokias dovanas šis vakaras atneš man?

Su draugėmis susitikome atšvęsti pavasario taip vadinamoje nuodėmių ir nuotykių kalvėje „Materialistėje“, miesto širdyje esančiame klube. Jaučiausi pakylėta. Šią naktį nusprendžiau pasimatuoti fatališkos moters kaukę. Mano kūną papuošė juodo aksomo suknelė. Sodriai raudonos vyšnios spalvos lūpos – mažas pagundos aksesuaras. Geidulingas žvilgsnis ir juodi aukštakulniai. Meluočiau, jei sakyčiau, kad nesiruošiau sutikti jo.

Stovėjau prie baro ir mėgavausi savo vėsaus martinio taure… ir štai tas dviprasmiškas jausmas. Nematai, bet visu kūnu ir siela jauti, kad jis šalia. Moteriška nuojauta – patikimas ir negailestingas ginklas. Jo žvilgsnis kiaurai degino nugarą. Nenorėjau atsisukti, viduje kovojau su savo demonais. Ginklus sudėti privertė jo nežemiškas, gaivališkas, aštrus ir gyvuliškas kvapas. Šis kvapas mano mintyse gyvena visą amžinybę.

Žinojau, kad atsisukus manęs laukia akistata su džentelmenu X – Aisčiu.

Neatlaikiau. Mūsų akys susitiko, jo žvilgsnis iš manęs atėmė mano paskutinius padorumo likučius. Jis kaip visada atrodė puikiai – aukštas, galantiškas ir tryško energija. Jo paslaptinga šypsena traukė aplinkinių žvilgsnius.

– Labas, Austėja…

Toks paprastas ir nekaltas pasisveikinimas. Tačiau tas BALSAS ir jo kiaurai veriantis geidulingas žvilgsnis mane privertė pasiduoti. Neatsimenu, ką atsakiau ir kaip vakaras klostėsi toliau. Tiesiog meldžiau, kad iš visų moterų jis pasirinktų mane. Ir štai mes mano bute, Mindaugo g. Ir vėl drabužiai krenta ant medinių grindų, palikdami mūsų aistros iškankintus kūnus apšviestus mėnulio šviesos.

Mes nuogi. Buvome tik mudu. Jo pirštai degino mano kūną, kiekvienas pašiurpusios odos milimetras geidė daugiau. Troškau neapsakomai galingo, viską griaunančio potyrio. Norėjau paskęsti jo glamonėse, gašliuose bučiniuose. Išpažinti jam savo nuodėmes ir atsiduoti visu kūnu. Vyrai mano gyvenime krito, kaip domino kauliukai. O dabar jaučiau, kad tai gali būti naujos istorijos pradžia arba pabaiga. Nesvarbu. Kiekvienu judesiu jis glaudė mane vis arčiau, palikdamas vis mažiau vietos abejonėms. Jo pirštai paskendo mano plaukuose, bučiniai užkariavo mano kūną ir protą, privesdami nusimesti fatališkos moters kaukę. Jis kaip aukščiausios klasės burtininkas užhipnotizavo mane. Ir paklojo kelią į aistros bedugnę. Nuodėminga aistra – turint galvoje šio vakaro magiškas aplinkybes – atleistina…